Kelis mėnesius teko pasitraukti iš virtuvės ir iš gastronomijos pasaulio. Na, bet dėl gerų ir gražių priežąsčių. Tad jau kurį laiką vis mąstau, kokiu patiekalu galėčiau nustebinti save pačią ir kitus... Bet galvoju, kad man dar labai daug ko reikia išmokti – gaminti, fotografuoti ir net rašyti... Taip, kad paveikta labai gražios minties iš labai patikusio kino filmo, nusprendžiau nieko nestebinti. Tas labai patikęs kino filmas vadinasi Nuostabioji Marta (2001), kuriame pateikta graži istorija apie aukšto lygio virėją ir jos gyvenimą virtuvėje.
Labai patiko tokie žodžiai: „Geras virėjas atpažystamas tada, kai labai gerai dominuoja pačius paprasčiausius patiekalus“. Pavyzdžiui, orkaitėje kepant paprasčiausią lašišą, svarbu jos neperkepti, įdėti druskos tiek, kad nesugadintų skonio, o jį pagardintų, kad paprasčiausiai virtos daržovės nebūtų pervirtos ar per mažai virusios, ir su tiksliu kiekiu druskos, neperdėti patiekalų prieskoniais ir panašiai. Negaliu visko pacituoti, bet tokios mintys iš šio kino, man buvo kaip gera pamoka. Kai pagalvoju, juk išgauti gerą, teisingą, kokybišką patiekalo tekstūrą, yra pakankamai sunku. Kaip grojimas muzikiniu intrumentu - ne toks piršto slystelėjimas ar paputimas ir jau muzikos kūrinys sugadintas.
Sutiksiu, jog skonis – subjektyvus dalykas. Tačiau tikiu, kad kaip ir muzikos kūrinys, blogai arba gerai grojamas, taip ir patiekalas gali būti tinkamai arba netinkamai pagamintas. Tokiu atveju, melodija gali būti graži arba ne, kaip ir skonis - geresnis arba prastesnis, praradęs tikrajį žavesį, kokybę, vertę...
Dalinuosi tikrai paprastu itališku gnocchi receptu ir šį kartą su mano turbūt mėgstamiausiu padažu...
Gnocchi (itališki virtinukai iš bulvių) su roqueforto sūrio ir šampinjonų padažu
Gnocchi ingredientai* :
1 kg bulvių
300 g miltų
1 kiaušinis
Druska
3 šakelės šviežių petražolių
Bulves su lupynėm nuplauti ir išvirti. Kai bulvės išvirs, jas truputį atvėsinti, nulupti ir sumalti arba gerai sutrinti, kad gautųsi vientisa masė (košė). Į bulvių masę/košę sudėti miltus, kiaušinį, druską ir susmulkintas pertažoles. Viską gerai sumaišyti ir išminkyti. Kad nekibtų prie rankų, pabarstyti rankas miltais.
Išminkytą tešlą padalinti dalimis ir iš kiekvienos dalies suformuoti 1,5 ar 2 cm storio juostas ir jas supjaustyti 2 cm dydžio gabaliukais.
Užvirti vandenį, įdėti truputį druskos ir sudėti gniocchi. Virti iki kol gnocchi sukils į paviršių (taip rašo orginaliame recepte, bet aš juos paviriau dar kelias minutes, nes man pasirodė, jog ką tik iškilę dar buvo neišvirę). Išvirtus gnocchi ištraukti iš puodo į kiaurąsamtį, kad nuvarvėtų ant jų likęs vanduo.
Tiekti su jau paruoštu roqueforto sūrio ir šampinjonų padažu.
* Gnocchi nurodytas kiekis gaunasi gan nemažas, tikrai daugiau nei dviems asmenims.
Roqueforto sūrio ir šampinjonų padažas:
(Dviems porcijoms)
Nedidelis svogūnas
100 g šviežių šampinjonų
100 g roqueforto sūrio
125 ml pieno
3 šaukštai tirštos grietinėlės
Alyvų aliejus
Druska
Kvepiantieji pipirai
Svogūną supjaustyti plonais griežinėliais ir šampinjonus supjaustyti į 6 ar 8 dalis. Į pakaintintą keptuvėje aliejų sudėti svogūnus ir pakepinti kol gražiai pageltonuos, tuomet sudėti supjaustytus šampinjonus ir pakepti kelias minutes pamaišant ar pajudinant keptuvę. Sumažinti ugnį ir ant pakepintų svogūnų su šampinjonais supilti pieną, grietinėlę, įdėti roqueforto sūrį, įberti truputį druskos (ragaujant pagal skonį), įberti pipirų (ant šaukštelio galo) ir viską maišant pakaitinti iki kol sūris išsilydis ir gausis pusiau tirštas padažas.
